Jūs neskaitate naujienų. Jūs reaguojate į jas
Kiekvieną rytą atidarote telefoną ir per kelias minutes perskaitote dešimt antraščių. Ar bent vieną iš jų prisiminsite vakare? Greičiausiai ne. Bet emocija, kurią pajutote – ta trumpa baimė, pyktis ar nuostaba – liks. Būtent tuo ir remiasi šiuolaikiniai naujienų portalai.
Tai nėra sąconspiracy teorija. Tai tiesiog verslas, kuris labai gerai išmoko, kaip veikia žmogaus dėmesys.
Triukai, kurie veikia net tada, kai juos žinote
1. Neužbaigtos kilpos. „Kas nutiko toliau – nustebsite.” Smegenys nemėgsta neužbaigtų istorijų. Tai vadinama Zeigarnik efektu – neužbaigti dalykai lieka atmintyje ilgiau nei užbaigti. Redaktoriai tai žino ir sąmoningai kuria antraštes, kurios neatsako į klausimą, tik jį užduoda.
2. Skaičiai antraštėse. „7 priežastys”, „3 klaidos”, „10 dalykų” – skaičiai suteikia iliuziją, kad turinys bus struktūruotas ir greitai perskaitomas. Smegenys mato skaičių ir galvoja: žinau, ko tikėtis. Tai mažina pasipriešinimą spausti.
3. Grėsmės signalai. Evoliuciškai esame užprogramuoti reaguoti į pavojų greičiau nei į džiugias naujienas. Žodžiai kaip „krizė”, „pavojus”, „kolapsas” aktyvuoja amygdalą – smegenų dalį, atsakingą už baimės reakciją. Po to jau sunku galvoti kritiškai.
4. Socialinis įrodymas. „Visi kalba apie…” arba komentarų skaičius po straipsniu. Jei kiti skaito, vadinasi, svarbu. Nors dažnai tie komentarai rodo tik tai, kad antraštė buvo provokuojanti, o ne kad turinys vertingas.
5. Artimumas. Naujienos apie jūsų miestą, jūsų amžiaus žmones, jūsų profesiją. Algoritmai tai žino apie jus geriau, nei jūs patys. Personalizacija nėra patogumas – ji yra kabliukas.
6. Moralinė provokacija. Straipsniai, kurie aiškiai parodo, kas yra blogasis ir kas gerasis, sulaukia daugiausiai dalinimų. Ne todėl, kad žmonės kvaili, o todėl, kad moralinis pasipiktinimas yra viena stipriausių socialinių emocijų.
7. Begalinė slinktis. Nėra pabaigos puslapio. Nėra momento, kai portalas pasakytų – gerai, viskas, pakankamai naujienų šiai dienai. Turinys tiesiog tęsiasi, o jūs slinkate toliau, net nebežinodami kodėl.
Tai, ką verta pasilikti
Žinoti šiuos triukus nepadaro jūsų imunių. Tai kaip žinoti, kad reklama bando jums parduoti – vis tiek kartais nusiperkate. Bet yra skirtumas tarp to, kad esate vedamas už nosies, ir to, kad bent retkarčiais sustojate ir paklausiате savęs: kodėl aš dabar tai skaitau ir ką iš to gausiu?
Naujienų portalai nėra blogis. Jie tiesiog optimizuoti tam, kad grįžtumėte. O jūsų dėmesys – tai jų produktas, kurį jie parduoda reklamuotojams. Kuo anksčiau tai suvoksite kaip sandorį, o ne kaip paslaugą, tuo lengviau bus nuspręsti, ar šis sandoris jums apsimoka.