Kodėl kompiuteris pradeda triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai anksčiau tyliai veikęs kompiuteris staiga pradeda garsiai ūžti. Aušintuvai sukasi visu pajėgumu, o korpusas tampa karštas kaip krosnis. Dažniausiai kalta ne kokia nors rimta gedimas, o visai paprasta priežastis – išdžiūvusi termopasta tarp procesoriaus ir aušintuvo.
Termopasta – tai specialus šilumą laidus junginys, kuris užpildo mikroskopines orasas tarp procesoriaus dangtelio ir aušintuvo pagrindo. Kai ši pasta sensta, ji praranda savo savybes, tampa kieta arba net pradeda trupėti. Rezultatas? Šiluma nebegali efektyviai persiduoti nuo procesoriaus į aušintuvą, temperatūros kyla, o sistema kompensuoja tai sukdama ventiliatorius maksimaliu greičiu.
Gera žinia ta, kad termopastos keitimas nėra jokia raketų mokslas. Tai viena paprasčiausių kompiuterio priežiūros procedūrų, kurią gali atlikti bet kas, turintis bent minimalius rankų darbo įgūdžius ir šiek tiek kantrybės. Paprastai rekomenduojama keisti termopastą kas 2-3 metus, nors kai kurie entuziastai tai daro dar dažniau, siekdami optimalios sistemos veikimo.
Ką reikia pasiruošti prieš pradedant darbą
Prieš pradėdant ardyti kompiuterį, būtina pasirūpinti tinkamais įrankiais ir medžiagomis. Nereikia jokių profesionalių įrankių – dažniausiai pakanka to, kas jau yra namuose arba ką galima įsigyti bet kurioje elektronikos parduotuvėje.
Pirmiausia jums reikės pačios termopastos. Rinkoje jų yra dešimtys rūšių – nuo pigių už porą eurų iki premium klasės už 15-20 eurų. Pradedantiesiems puikiai tiks vidutinės klasės pasta, tokia kaip Arctic MX-4, Noctua NT-H1 ar Thermal Grizzly Kryonaut. Vienas švirkštas užteks keliems kartams, todėl nereikia taupyti – geriau paimti kokybišką produktą.
Taip pat prireiks izopropilo alkoholio (bent 90% koncentracijos) arba specialaus termopastos valiklio. Paprastas spiritas ar vanduo netinka – jie palieka likučius ir gali sugadinti elektroniką. Dar reikės švarių mikropluošto šluosčių arba neplaušuotų servetėlių, kurios nepaliks pūkelių ant paviršių.
Įrankių sąrašas paprastas: kryžminis atsuktuvas (kartais gali prireikti ir šešiakampio), antistatinė apyrankė arba bent jau įprotis periodiškai liestis prie nekažkokio metalinio daikto, kad išsikrautumėte statinę elektros įkrovą. Jei turite suspausto oro balionėlį – puiku, bet nebūtina.
Saugus kompiuterio išardymas ir prieiga prie procesoriaus
Prieš pradedant bet kokius darbus, kompiuterį būtina visiškai išjungti – ne tik užmigdyti, o būtent išjungti ir ištraukti maitinimo laidą iš lizdo. Jei tai stacionarus kompiuteris, palaukite bent minutę, kad kondensatoriai išsikrautų. Nešiojamojo atveju, jei įmanoma, išimkite bateriją.
Stacionaraus kompiuterio atveju darbas paprastesnis. Nuimkite šoninį dangtį (paprastai tvirtinamas keliais varžtais), ir iš karto pamatysite procesoriaus aušintuvą – tai tas didelis metalinis dalykas su ventiliatoriumi viršuje. Prieš liesdami bet ką viduje, įsitikinkite, kad esate išsikrovę statinę elektros įkrovą.
Su nešiojamaisiais kompiuteriais viskas šiek tiek sudėtingiau, nes dizainai labai skiriasi. Kai kuriuose modeliuose pakanka nuimti apatinį dangtį, kituose reikia išardyti beveik visą korpusą. Prieš pradėdant, būtinai pažiūrėkite konkretaus jūsų modelio ardymo video YouTube’e – tai sutaupys daug nervų ir sumažins klaidų riziką.
Atjunkite aušintuvo ventiliatoriaus maitinimo kabelį nuo motininės plokštės. Jis paprastai būna pažymėtas „CPU_FAN” arba panašiai. Tada raskite varžtus ar spaustuką, kurie laiko patį aušintuvą. Dažniausiai tai keturi varžtai kampuose arba specialus tvirtinimo mechanizmas, kurį reikia pasukti ar paspausti.
Senos termopastos šalinimas – kruopštumas čia raktinis žodis
Kai nuimsite aušintuvą, greičiausiai pamatysite ne itin gražų vaizdą – išdžiūvusią, sutrūkinėjusią arba išsitepusią seną termopastą. Kartais ji būna tokia kieta, kad aušintuvas tiesiog „atsiklijuoja” nuo procesoriaus, o kartais reikia švelniai pasukinėti ir pakelti.
Dabar prasideda pats svarbiausias etapas – senos pastos šalinimas. Čia neskubėkite. Užpilkite šiek tiek izopropilo alkoholio ant mikropluošto šluostės (ne tiesiog ant procesoriaus!) ir švelniai valykite procesoriaus paviršių. Trinkite atsargiai, bet atkakliai, kol paviršius taps veidrodiškai švarus ir blizgantis.
Tą patį padarykite su aušintuvo pagrindu – ta dalimi, kuri liečiasi su procesoriumi. Kartais čia termopasta būna dar labiau įsivėlusi į mikroskopinius paviršiaus nelygumus. Jei pasta labai kieta, galite ją šiek tiek paminkštinti alkoholiu ir palaukti minutę prieš trindami.
Svarbi detalė: niekada nenaudokite abrazyvių medžiagų, metalinių šepetėlių ar kieto popieriaus. Procesoriaus ir aušintuvo paviršiai turi būti kuo lygesni, o bet koks įbrėžimas pablogina šilumos perdavimą. Taip pat žiūrėkite, kad alkoholis nenutekėtų ant motininės plokštės ar kitų komponentų – nors izopropilo alkoholis greitai garuoja, geriau būti atsargiems.
Naujos termopastos užtepimas – mažiau reiškia daugiau
Dabar atėjo metas naujai termopastai. Čia žmonės dažnai suklysta manydami, kad kuo daugiau, tuo geriau. Realybė yra priešinga – per daug pastos gali net pabloginti šilumos perdavimą, nes pasta yra blogesnė šilumos laidininkė nei tiesioginis metalas-metalas kontaktas.
Yra keletas skirtingų metodų, kaip užtepti termopastą, ir kiekvienas turi savo šalininkų. Paprasčiausias ir patikimiausias – „žirnio metodas”. Išspauskite mažą termopastos kiekį (maždaug žirnio dydžio) į procesoriaus centro. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati išsiplės po visu paviršiumi dėl spaudimo.
Kitas populiarus metodas – plonytis sluoksnis per visą paviršių. Tam galite naudoti plastikine kortele (pvz., seną kreditinę) arba specialų aplikatorių, kuris kartais ateina kartu su termopasta. Tikslas – užtepti labai ploną, vienodą sluoksnį, pro kurį beveik matytųsi procesoriaus paviršius. Šis metodas reikalauja daugiau įgūdžių, bet kai kurie žmonės prisiekia, kad jis duoda geriausius rezultatus.
Asmeniškai rekomenduoju žirnio metodą pradedantiesiems – jis paprastesnis ir sunkiau sužlugdyti. Jei naudojate kokybišką pastą ir paviršiai švarus, skirtumas tarp metodų bus minimalus. Svarbiausia – nenaudokite per daug. Jei pasta pradeda tekėti iš šonų, kai prispaudžiate aušintuvą, tai tikrai per daug.
Aušintuvo sugrąžinimas ir sistemos surinkimas
Kai termopasta užteptas, laikas grąžinti aušintuvą į vietą. Čia reikia būti atsargiems ir tiksliem. Aušintuvą dėkite tiesiai žemyn, be šoninių judesių – jei pradėsite slankioti jį po procesoriaus paviršiumi, sugadinsite pastą ir reikės pradėti iš naujo.
Tvirtinimo varžtus ar spaustuką užveržkite kryžiumi – pirmiausia lengvai užveržkite vieną kampą, tada priešingą, paskui kitus du. Tada dar kartą praeikite ratą, užveržiant stipriau. Taip užtikrinsite tolygų spaudimą visame paviršiuje. Varžtai turi būti tvirtai užveržti, bet neperverškite – galite sugadinti procesoriaus ar motininę plokštę.
Nepamirškite vėl prijungti ventiliatoriaus maitinimo kabelio! Tai viena dažniausių klaidų, kuri gali baigtis labai blogai – kompiuteris įsijungs, bet procesorius iškart pradės kaisti be jokio aušinimo. Dauguma šiuolaikinių sistemų turi apsaugą ir išsijungs, bet geriau tokios situacijos išvis nesukelti.
Prieš uždėdami korpuso dangtį, pabandykite įjungti kompiuterį ir patikrinti, ar ventiliatorius sukasi. Jei viskas gerai, išjunkite ir uždarykite korpusą. Nešiojamojo kompiuterio atveju, prieš surinkdami viską atgal, dar kartą peržiūrėkite, ar nepamiršote atjungti kokių nors kabelių ar nepraradote varžtelių.
Rezultatų tikrinimas ir temperatūrų stebėjimas
Dabar pats malonumas etapas – pamatyti, kaip jūsų darbas atsipirko. Įjunkite kompiuterį ir iš karto pastebėsite skirtumą – sistema turėtų užsikrauti tyliau nei anksčiau. Bet tikrasis testas prasideda, kai pradedame stebėti temperatūras.
Atsisiųskite nemokamą programą temperatūroms stebėti. Populiariausi pasirinkimai: HWMonitor, Core Temp, arba HWiNFO. Šios programos rodo realaus laiko procesoriaus temperatūras, ventiliatorių greičius ir kitus svarbius parametrus. Normalios ramybės būsenos temperatūros turėtų būti apie 30-45°C, priklausomai nuo kambario temperatūros ir procesoriaus modelio.
Norėdami tikrai patikrinti, ar viskas gerai, paleiskite streso testą. Galite naudoti programas kaip Prime95, AIDA64 arba Cinebench. Jos apkrauna procesorių 100% ir leidžia pamatyti maksimalias temperatūras. Sveikos sistemos su gera termopasta neturėtų viršyti 80-85°C net ir pilnos apkrovos metu (vėlgi, priklauso nuo procesoriaus modelio).
Jei temperatūros vis dar per aukštos, gali būti keletas priežasčių: nepakankamas termopastos kiekis, netolygusis spaudimas, užsikimšęs aušintuvas dulkėmis arba tiesiog silpnas aušintuvas per galingam procesoriui. Kartais verta išvalyti aušintuvo radiatorių nuo dulkių – net nauja termopasta nepadės, jei pats aušintuvas užsikimšęs.
Kas toliau – ilgalaikė priežiūra ir prevencija
Termopastos keitimas nėra vienkartinis dalykas. Kaip minėjau, rekomenduojama tai daryti kas 2-3 metus, bet realybėje dažnumas priklauso nuo daugelio faktorių. Jei kompiuteris stovi dulkėtoje aplinkoje, rūkoma patalpose arba naudojamas intensyviai, gali prireikti dažniau.
Paprastas būdas suprasti, kad laikas keisti – stebėti temperatūras laikui bėgant. Jei pastebite, kad per kelis mėnesius temperatūros pamažu kyla, nors dulkes valote reguliariai, greičiausiai termopasta jau nebeatlieka savo funkcijos optimaliai.
Dar vienas svarbus dalykas – bendras kompiuterio švarumas. Bent kartą per pusmetį verta išvalyti kompiuterį nuo dulkių. Suspausto oro balionėlis čia labai praverčia – išpūskite dulkes iš aušintuvų, ventiliatorių, maitinimo bloko. Švarus kompiuteris ne tik vėsiau dirba, bet ir ilgiau tarnauja.
Jei naudojate stacionarų kompiuterį, pagalvokite apie korpuso ventiliaciją. Geras oro srautas reiškia, kad net vidutinis aušintuvas gali veikti efektyviai. Įsitikinkite, kad korpuse yra bent vienas įpūtimo ir vienas išpūtimo ventiliatorius, ir kad niekas neblokuoja oro angų.
Termopastos pasirinkimas taip pat turi reikšmės ilgalaikėje perspektyvoje. Pigios pastos gali išdžiūti per metus, o kokybiškas produktas išlaiko savybes 3-5 metus ar net ilgiau. Taip pat verta žinoti, kad skystos metalų pagrindu pastos (liquid metal) duoda geriausius rezultatus, bet jos rizikingiausios naudoti ir netinka pradedantiesiems – viena klaida gali sukelti trumpąjį jungimą.
Dar vienas patarimas: kai perkate naują kompiuterį ar procesorių, nepasitikėkite gamykline termopasta. Dažnai gamintojai naudoja pigią pastą arba ją užtepią netinkamai. Jei jau atidarysite naują kompiuterį ir pakeisti termopastą į kokybišką, iškart turėsite geresnes temperatūras ir tylesnę sistemą. Tai ypač aktualu nešiojamiesiems kompiuteriams, kur gamyklinė pasta dažnai būna prastos kokybės.
Galiausiai, nebijokite eksperimentuoti ir mokytis. Pirmą kartą gali atrodyti baisu ardyti kompiuterį, bet kai tai padarysite kartą ar du, suprasite, kad tai tikrai nesudėtinga. Daugelis IT specialistų sako, kad termopastos keitimas yra viena geriausių investicijų į kompiuterio priežiūrą – minimaliomis pastangomis ir sąnaudomis galite pratęsti įrangos gyvavimą ir pagerinti jos veikimą. O kai jūsų kompiuteris vėl dirbs tyliai ir vėsiai, pajusite tikrą pasitenkinimą, žinodami, kad tai padarėte savo rankomis.