Kodėl tai svarbu būtent dabar?
Žinote tą jausmą, kai perskaitote kažką internete ir galvojate – „tai neįtikėtina!”? Ir dažnai tai neįtikėtina tiesiogine prasme. Gyvename laikais, kai informacijos yra tiek daug, kad net patys protingiausi žmonės kartais praryja melagingą naujieną kaip saldainį – greitai ir nesusimąstydami. Bet yra gerų žinių: išmokti atpažinti klaidinančią informaciją nėra taip sunku, kaip atrodo.
7 ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
1. Antraštė šaukia ir dramatizuoja. Jei antraštė atrodo kaip kažkas, ką parašytų žmogus po trijų kavos puodelių ir be miego – sustokite. „ŠOKIRUOJANTI TIESA, KURIĄ SLEPIA VALDŽIA” – tai ne žurnalistika, tai emocinis manipuliavimas.
2. Nėra jokio šaltinio arba šaltinis yra… keistas. Rimti straipsniai remiasi konkrečiais žmonėmis, tyrimais, dokumentais. Jei vienintelis šaltinis yra „ekspertai teigia” arba svetainė, kurią matote pirmą kartą gyvenime – tai raudona vėliavėlė.
3. Data yra sena, bet naujienа pateikiama kaip šviežia. Tai klasika! Kažkas iškasa dvejų metų senumo straipsnį, nukerpa datą ir paleido iš naujo. Visada patikrinkite, kada tai buvo parašyta.
4. Straipsnis sukelia stiprią emocinę reakciją. Pyktis, baimė, pasipiktinimas – tai tiksliai tai, ko siekia klaidinanti informacija. Jei jaučiate, kad norite iš karto dalintis, nes „visi turi tai žinoti!” – būtent tada reikia sustoti ir kvėpuoti.
5. Kitos žiniasklaidos priemonės apie tai nerašo. Jei kažkas tikrai svarbu, apie tai rašys daugiau nei vienas portalas. Jei naujieną skelbia tik vienas šaltinis, o visi kiti tyli – tai labai įtartina.
6. Faktai yra tikri, bet kontekstas – iškreiptas. Tai pats klastingiausias triukas. Statistika gali būti teisinga, bet pateikta taip, kad sukurtų visiškai klaidingą įspūdį. Pavyzdžiui: „nusikaltimai išaugo 100%!” – gal tai reiškia, kad jų buvo du, o dabar yra keturi?
7. Autorius – nežinomas arba jo neįmanoma rasti. Kas parašė šį tekstą? Ar tas žmogus egzistuoja? Ar turi kitų darbų? Anonimiškumas ir klaidinanti informacija dažnai eina koja kojon.
Skepticizmas – tai ne cinizmas, tai laisvė
Kritiškas mąstymas nereiškia, kad reikia viskuo abejoti ir niekuo netikėti. Tai tiesiog įprotis – prieš dalindamiesi ar tikėdami, užduoti sau kelis paprastus klausimus. Kas tai parašė? Kodėl? Ar yra įrodymų? Šie klausimai užtrunka gal trisdešimt sekundžių, bet gali sutaupyti daug gėdos ir – svarbiausia – padėti išlikti informuotiems tikrąja to žodžio prasme. Nes galų gale informacija, kuria tikime, formuoja tai, kaip matome pasaulį ir kaip balsuojame, perkame, bendraujame. Verta tam skirti bent truputį dėmesio, ar ne?