Kodėl apskritai egzistuoja šios užtvaros?
Tikriausiai ne kartą atsitiko taip: randi įdomų straipsnį, spustelėji nuorodą, o ekrane pasirodo langas – „Prenumeruokite už 9,99 € per mėnesį”. Tai vadinama paywall – mokama užtvara, kurią leidėjai naudoja, kad uždirbtų iš savo turinio. Nieko blogo tame nėra, žurnalistai irgi turi valgyti. Tačiau kartais nori perskaityti vieną vienintelį straipsnį, o ne pirkti visą prenumeratą. Ir tam yra visiškai legalių būdų.
Wayback Machine – interneto archyvas, kuris viską prisimena
Nonprofit organizacija Internet Archive jau dešimtmečius fotografuoja interneto puslapius ir saugo juos savo archyve. Adresas paprastas: web.archive.org. Įklijuoji norimo straipsnio nuorodą, ir dažnai randi seną jo versiją – dar tą, kai paywall nebuvo arba buvo švelnesnė. Ypač gerai veikia su vyresniais straipsniais. Naujesni kartais dar nespėja būti archyvuoti, bet verta bandyti.
Google cache ir paieška kaip durys pro šalį
Google nuolat nuskaito puslapius ir saugo jų kopijas. Jei straipsnio pavadinimą įvedi į Google paiešką ir randi jį rezultatuose, kartais pakanka paspausti ant trijų taškų šalia nuorodos ir pasirinkti „Cached” (talpykloje saugota versija). Tiesa, Google pastaruoju metu šią funkciją mažina, tad ne visada veiks – bet kai veikia, veikia puikiai.
Kitas triukas su Google: kai kurie leidėjai leidžia skaityti straipsnius nemokamai, jei ateini tiesiai iš paieškos. Tai vadinama metered paywall išimtimi. Tiesiog nukopijuok straipsnio pavadinimą, įdėk į Google kabutėse ir ieškok – kartais atidarius nuorodą iš paieškos rezultatų, straipsnis atsidaro pilnai.
12ft.io – vienas paprasčiausių sprendimų
Šis įrankis veikia pagal labai paprastą logiką: jei Google robotas gali matyti straipsnį (o leidėjai dažniausiai jam leidžia, kad būtų indeksuojami), tai kodėl negalėtum ir tu? Tiesiog prie nuorodos pradžios pridedi 12ft.io/ – ir viskas. Pavyzdžiui: 12ft.io/https://example.com/straipsnis. Veikia su daugeliu populiarių leidinių, nors ne su visais.
Bibliotekos – rimtai, jos vis dar egzistuoja
Tai skamba archaiškai, bet daugelis viešųjų bibliotekų Lietuvoje ir užsienyje turi prenumeratas į žurnalų ir laikraščių duomenų bazes. Su bibliotekos kortele gali prisijungti prie tokių platformų kaip PressReader ar kitų, kur rasite tūkstančius leidinių. Jei dar neturi bibliotekos kortelės – tai geriausias nemokamas dalykas, kurį gali šiandien padaryti.
Kai žinai šiuos būdus, internetas tampa kitoks
Nė vienas iš šių metodų nėra piratavimas ar kažkas neteisėto – tai tiesiog išmanus naudojimasis tuo, kas viešai prieinama arba jau archyvuota. Žinoma, jei reguliariai skaitai kurį nors leidinį ir jis tau tikrai vertingas, prenumerata yra sąžiningas pasirinkimas. Tačiau mokėti už vieną straipsnį, kurio niekada daugiau nebeieškosi – tam ir egzistuoja šie būdai. Išsisaugok šį sąrašą, nes tikrai pravers – paywall’ai niekur nedingsta, tik daugėja.