Informacija, kuri pasiekia tave, nėra atsitiktinė
Kiekvieną kartą, kai atsidarai naujienų portalą, atrodo, kad matai tai, kas šiandien svarbiausia pasaulyje. Tačiau tai, ką matai, yra kruopščiai suformuotas vaizdas – ne tik redaktorių, bet ir algoritmų, rinkodaros specialistų bei psichologinių mechanizmų, apie kuriuos dauguma skaitytojų net nesusimąsto.
Naujienų portalai nėra neutralūs informacijos kanalai. Jie yra verslo subjektai, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti tavo dėmesį kuo ilgiau. Dėmesys verčiamas į paspaudimus, paspaudimai – į reklamų pajamas. Šioje grandinėje tavo nuomonė yra šalutinis produktas, ne tikslas.
Algoritmai sprendžia, ką tu „nori” matyti
Didžioji dalis šiuolaikinių naujienų platformų naudoja rekomendacijų algoritmus, kurie stebi, ką skaitai, kiek laiko praleidžiai prie kiekvieno straipsnio ir prie ko grįžti. Remiantis šiais duomenimis, sistema pradeda rodyti vis daugiau panašaus turinio. Tai vadinama filtro burbulu – situacija, kai informacinė aplinka pamažu susiaurėja iki to, kas tau jau ir taip patinka arba tave jaudina.
Problema ta, kad algoritmai nėra sukurti rodyti tau tai, kas tikslu ar svarbu. Jie optimizuoja įsitraukimą. O labiausiai įsitraukimą skatina turinys, kuris kelia stiprias emocijas: pyktį, baimę, pasipiktinimą. Todėl poliarizuojančios naujienos natūraliai „plaukia” aukštyn – ne todėl, kad jos svarbesnės, o todėl, kad jos veikia.
Antraštė kaip manipuliacijos įrankis
Net jei algoritmai tave nukreipia prie straipsnio, dar reikia, kad tu jį paspustum. Čia įsijungia antraštės psichologija. Tyrimai rodo, kad vadinamosios „clickbait” antraštės veikia ne todėl, kad žmonės yra naivūs, o todėl, kad jos tikslingai naudoja kognityvinius mechanizmus: smalsumą, neužbaigtumą, grėsmės signalus.
Antraštė „Mokslininkai nustatė, kad kava gali būti pavojinga” ir antraštė „Naujas tyrimas atskleidžia, kaip kava veikia širdį” perteikia panašią informaciją, tačiau pirmoji sukuria nerimą, antroji – smalsumą. Abi skirtos tam pačiam tikslui: kad tu paspustum. Skirtumas tik tas, kokią emocinę būseną jos sukuria prieš tau net pradedant skaityti.
Dar vienas plačiai naudojamas metodas – selektyvus faktų pateikimas. Straipsnis gali būti techniškai tikslus, tačiau praleidžiant tam tikrą kontekstą arba pasirenkant konkrečius šaltinius, formuojama visiškai skirtinga interpretacija. Tai ne melas, bet tai nėra ir pilna tiesa.
Ką su tuo daryti, kai žinai, kaip tai veikia
Suvokimas, kaip naujienų portalai veikia, nėra kvietimas nustoti skaityti naujienas. Tai kvietimas skaityti kitaip. Keletas praktinių dalykų, kurie iš tiesų padeda: sąmoningai rinktis skirtingų politinių ar ideologinių krypčių šaltinius apie tą pačią temą, atkreipti dėmesį į tai, kokią emocinę reakciją sukelia antraštė dar prieš skaitant tekstą, ir retkarčiais paklausti savęs – ar šią nuomonę susiformavau pats, ar ji buvo man pateikta jau paruošta.
Informacinė aplinka formuoja ne tik tai, ką žinome, bet ir tai, kaip jaučiamės dėl pasaulio. Kai suprantame mechanizmus, kurie tą aplinką kuria, turime bent minimalią galimybę likti jos stebėtojais, o ne tik produktais.