Prisimenu, kaip prieš kelerius metus nusipirkau pirmuosius bėgimo batus – tiesiog paėmiau tuos, kurie atrodė gražiausi parduotuvės lentynoje. Po trijų savaičių kėlimo ryte skaudėjo kelius, o kulnas degė kaip po maratono, nors nubėgau vos penkis kilometrus. Tuomet ir sužinojau, kad batai bėgimui – tai ne apie estetiką, o apie tai, kaip tavo pėda liečia žemę.
Dauguma pradedančiųjų daro tą pačią klaidą – renkasi pagal spalvą, prekės ženklą ar draugo rekomendaciją. Tačiau kiekviena pėda vaikšto ir bėga kitaip, todėl universalaus sprendimo tiesiog nėra.
Pirmiausia – supranti savo pėdos tipą
Bėgimo specialistai skiria tris pagrindinius pronacijos tipus – tai, kaip pėda ritasi žengiant žingsnį. Yra neutrali pronacija, per didelė pronacija (overpronation) ir nepakankama pronacija (underpronation arba supinacija).
Paprastas būdas patikrinti save namuose – sudrėkink pėdą ir žengk ant tamsaus kartono ar popieriaus lapo. Pažiūrėk į liniją, kurią palieka pėdsakas:
- Jei matai beveik visą pėdos padą su nedideliu įlinkiu viduryje – tikėtina, kad turi neutralią pronaciją.
- Jei pėdsakas beveik plokščias, be jokio įlinkio – tai požymis, kad pėda linkusi per daug ritis į vidų (overpronacija).
- Jei matai tik siaurą juostelę išorinėje pusėje, o vidurys beveik neatsispaudžia – tavo pėda aukšto skliauto, linkusi ritis į išorę (supinacija).
Šis testas nėra tobulas, bet duoda pakankamai informacijos pradžiai. Rimtesnis variantas – nueiti į specializuotą bėgimo batų parduotuvę, kur darbuotojai filmuoja tavo bėgimą ant bėgimo takelio ir analizuoja judesį sulėtintai.
Kokie batai tinka kiekvienam tipui
Turint neutralią pronaciją, gyvenimas paprastesnis – tinka dauguma neutralių bėgimo batų su vidutine amortizacija. Čia jau gali rinktis pagal patogumą, svorį ir estetiką, nes struktūrinių apribojimų nedaug.
Su overpronacija reikalai kiek sudėtingesni. Tokiu atveju ieškoma batų su papildoma vidine atrama (stability arba motion control kategorija). Šie batai turi sustingusią medžiagą vidinėje pado dalyje, kuri neleidžia pėdai per stipriai ritis į vidų. Ignoruojant šį poreikį, ilgainiui gali atsirasti skausmai keliuose, klubuose ar net nugaroje.
Supinacijos atveju reikia priešingo sprendimo – batų su didesne amortizacija ir lankstumu, kurie kompensuoja tai, kad pėda natūraliai neabsorbuoja smūgio taip gerai kaip turėtų. Čia dažnai renkamasi „cushioned” arba „neutral cushion” kategorijos modeliai.
Ką dar verta pastebėti apsipirkinėjant
Dydis – tema pati savaime. Bėgimo batai paprastai turėtų būti pusę dydžio ar net visą dydį didesni už kasdienius batus, nes bėgant pėda plečiasi ir šiek tiek slenka į priekį. Tarp piršto galo ir bato viršaus turėtų likti maždaug piršto pločio tarpas.
Verta atkreipti dėmesį ir į paviršių, kuriuo dažniausiai bėgioji. Trail bėgimo batai su gilesniu protektoriumi netiks asfaltui, o lengvi kelio batai greitai susidėvės miško takuose.
Vengtina pirkti internetu be išbandymo, ypač pirmą kartą. Kiekvienas prekės ženklas turi savo kojos formą – „Nike” batai gali tikti siauresnei pėdai, „Asics” – platesnei, o „Brooks” dažnai giriamas dėl universalumo. Šie skirtumai iš tikrųjų jaučiami kojoje, ne tik reklaminiuose tekstuose.
Kai batai tampa antra oda
Tiesa yra tokia – tobulų batų, tinkančių visiems, nėra ir niekada nebus. Tai, kas vienam bėgikui suteikia lengvumo pojūtį, kitam gali sukelti pūslę jau po pirmo kilometro. Svarbiausia – neskubėti su pirkiniu ir neignoruoti savo kūno signalų. Jei po kelių bėgimų kažkas dilgčioja, spaudžia ar niežti – tai ne priprasti reikalaujantis diskomfortas, o ženklas, kad batai tiesiog netinka.
Geriausias investavimas į bėgimo pomėgį prasideda ne nuo brangiausio modelio, o nuo sąžiningo savo pėdos pažinimo. Kai batai atitinka tavo natūralų judėjimo būdą, bėgimas nustoja būti iššūkiu kojoms ir tampa tuo, kuo turėtų būti – malonumu, kurio lauki kiekvieną rytą.