Atsimenu, kaip mano močiutė sultinį virė be jokių kubelių, be pakelių su geltonais miltelių debesiukais ir be minties, kad kažkas gali būti „greičiau ir skaniau”. Ji tiesiog žinojo, kada mėsa jau atidavė visą save vandeniui, ir kada reikia įmesti svogūną su lauro lapeliu. Šiandien dauguma mūsų tą jausmą pametė – lengviau įsimesti kubelį ir pamiršti….
Apie viską be karūnos
Paprastai ir aiškiai
