Kai žmogus, gyvenęs metus, o gal ir dešimtmetį Anglijoje, staiga miršta, jo artimieji Lietuvoje pirmiausia susiduria ne su gedulu – su telefonu rankoje ir klausimu, ką daryti toliau. Palaikų pervežimas per du kraštus skamba kaip biurokratinis košmaras, bet realybėje viskas priklauso nuo to, ar žinai, kur kreiptis pirmiausia.
Lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje jau seniai skaičiuojama šimtais tūkstančių. Žmonės ten dirba, augina vaikus, senėja. Ir, deja, kartais miršta – dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar tiesiog senatvės. Tada šeima Lietuvoje susiduria su situacija, kurios niekas nesimoko mokykloje: kaip parvežti artimąjį namo.
Pirmieji žingsniai, kurių niekas neišmoko
Mirties atveju Anglijoje pirmiausia įsijungia vietos sistema – gydytojas išduoda mirties liudijimą, o jei mirtis įvyko netikėtai ar neaiškiomis aplinkybėmis, byla gali atitekti koronerio tarnybai. Tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo apygardos ir aplinkybių. Šio etapo paspartinti neįmanoma, tad geriausia iškart susisiekti su specializuota laidojimo agentūra, dirbančia su tarptautiniais pervežimais.
Būtent čia dažniausiai atsiranda pirmoji klaida – žmonės bando viską tvarkyti patys, skambinėja į ambasadas, ieško informacijos internete, nors realiai tai, ko reikia, yra viena kompetentinga įmonė, žinanti abiejų šalių procedūras.
Kokių dokumentų iš tikrųjų reikia
Palaikų pervežimui iš Anglijos į Lietuvą reikalingas tam tikras dokumentų paketas, be kurio nei viena transporto priemonė nepajudės iš vietos:
- Mirties liudijimas (Death Certificate), išduotas Anglijoje;
- Leidimas laidoti arba kremuoti, jei mirtis nebuvo tirta koronerio;
- Balzamavimo pažymėjimas – be jo daugelis oro linijų ir transporto bendrovių tiesiog neims krovinio;
- Freedom From Infection sertifikatas, patvirtinantis, kad palaikai neša jokios infekcinės grėsmės;
- Konsulinis patvirtinimas arba pranešimas Lietuvos ambasadai (dažniausiai tai padaro pati laidojimo įmonė).
Skamba daug, bet praktiškai visą šį procesą sutvarko ritualinių paslaugų įmonė – šeimai lieka tik pasirašyti keletą popierių ir apmokėti sąskaitą.
Kaip vyksta pati kelionė
Palaikai iš Anglijos į Lietuvą gabenami dviem būdais – oro transportu arba automobiliu per Lamanšo tunelį ir žemyninę Europą. Oro transportas greitesnis, dažniausiai trunka 2–4 dienas nuo visų dokumentų sutvarkymo, tačiau brangesnis. Sausumos transportas gali užtrukti iki savaitės, bet kainuoja mažiau ir dažnai pasirenkamas, kai šeima nesiskubina arba nori sutaupyti.
Kūnas transportuojamas specialiame cinko arba metalu dengtame karste, atitinkančiame tarptautinius standartus – tai privaloma sąlyga, ypač oro transportui. Jei šeima renkasi kremaciją Anglijoje, urna gabenama žymiai paprasčiau ir pigiau, be papildomų sertifikatų dėl balzamavimo.
Kiek tai kainuoja ir kas moka
Kaina svyruoja gana plačiai – nuo maždaug 2000 iki 4000 svarų sterlingų, priklausomai nuo transporto rūšies, atstumo Lietuvoje iki galutinio taško ir papildomų paslaugų, tokių kaip balzamavimas ar karsto kokybė. Kremacijos atveju suma dažniausiai perpus mažesnė.
Verta žinoti, kad kai kurios darbdavių draudimo programos ar profesinės sąjungos Anglijoje dalinai padengia tokias išlaidas – apie tai retai kas prisimena stresinėje situacijoje, bet patikrinti tikrai verta.
Kai emocijos susipina su popieriais
Yra dar viena pusė, apie kurią mažai kalbama – psichologinė. Šeima, gyvenanti Lietuvoje, dažnai jaučiasi bejėgė, nes negali fiziškai nieko padaryti anglijoje, o telefonu tvarkomi dokumentai tik didina nerimą. Geros laidojimo paslaugų įmonės tai supranta ir palaiko nuolatinį ryšį, informuodamos apie kiekvieną žingsnį – kada gautas leidimas, kada išvyko transportas, kada palaikai kirto sieną.
Tokia komunikacija, nors atrodo smulkmena, realiai sumažina tą jausmą, kad viskas vyksta kažkur toli ir be tavo kontrolės.
Kai kelias namo tampa paskutine dovana
Galiausiai visa ši procedūra – ne vien apie logistiką. Tai apie žmogaus norą, kad artimasis grįžtų ten, iš kur išvyko, ir būtų palaidotas šalia savų. Anglija tapo antraisiais namais tūkstančiams lietuvių, bet paskutinė kelionė daugeliui vis tiek veda atgal, į gimtąjį miestelį ar kaimą.
Procesas, kad ir kokiu sudėtingu iš pirmo žvilgsnio atrodytų, tampa žymiai paprastesnis, kai jį patiki žmonėms, kurie tai daro kasdien. Ir galbūt būtent tai yra didžiausia paguoda – žinojimas, kad net ir šiuo sunkiausiu momentu, kai atstumas tarp dviejų šalių atrodo neįveikiamas, kelias namo vis dar egzistuoja.