Kodėl socialiniai tinklai tapo klaidinančios informacijos rojumi
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus mano mama pasidalino Facebook’e straipsniu apie tai, kad mikrobangų krosnelės spinduliuotė sukelia vėžį. Straipsnis atrodė įtikinamas – buvo nuotraukos, moksliškos sąvokos, net kažkokio „daktaro” komentaras. Tik kai paklausiau, ar ji perskaitė visą straipsnį, paaiškėjo, kad ne – tiesiog antraštė atrodė bauginanti, o šaltinis turėjo žodį „sveikatos” pavadinime.
Štai ir problema. Socialiniuose tinkluose informacija sklinda greičiau nei bet kada istorijoje, bet mūsų gebėjimas ją kritiškai vertinti nespėja paskui. Kiekvienas esame tapę ir naujienų vartotojais, ir platintojais vienu mygtuko paspaudimu. O algoritmai? Jie rodo tai, kas sukelia emocijas, ne tai, kas tiesa.
Facebook’e, Instagram’e, TikTok’e ar Twitter’e (dabar X) klaidinanti informacija plinta iki šešių kartų greičiau nei tikros naujienos. Kodėl? Nes melas paprastai būna šokiruojantis, provokuojantis, idealiai pritaikytas mūsų baimėms ar vilčių. Jis verčia sustoti, paspausti, pasidalinti. O algoritmai mato tik vieną dalyką – įsitraukimą.
Atpažink raudonas vėliavėles: ką tikrinti pirmiausia
Gerai, dabar prie praktikos. Kaip iš tiesų atpažinti, kad tai, ką matote, gali būti klaidinanti informacija? Yra keletas akivaizdžių ženklų, kuriuos turėtumėte įsidėmėti.
Antraštė rėkia ant jūsų. Jei antraštė parašyta DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS, turi daugybę šauktukinių ženklų ar skamba pernelyg sensacingai – sustokite. „ŠOKAS! VYRIAUSYBĖ SLEPIA TIESĄ!!!” – tokios antraštės skirtos ne informuoti, o manipuliuoti jūsų emocijomis. Rimti naujienų šaltiniai nenaudoja tokių triukų.
Šaltinis atrodo keistai. Pažvelkite į puslapio pavadinimą. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar domenas atrodo profesionaliai? „TiesosNaujienos24.info” ar „RealiInfoLT.net” – tokie pavadinimai dažnai bando imituoti patikimus šaltinius, bet yra sukurti specialiai dezinformacijai skleisti. Patikrinkite, ar puslapyje yra „Apie mus” skyrius, kontaktinė informacija, redakcijos duomenys.
Nuotraukos atrodo įtartinai. Ar paveikslėlis tikrai atitinka tekstą? Kartais naudojamos senos nuotraukos iš visai kitų įvykių. Pavyzdžiui, minios nuotrauka iš 2015 metų protesto gali būti pateikta kaip „šiandienos įvykis”. Yra paprastų būdų tai patikrinti – tiesiog nukopijuokite nuotrauką ir ieškokite jos Google Images paieškoje.
Autorius yra vaiduoklis. Kas parašė straipsnį? Ar galite rasti informacijos apie šį žmogų? Jei straipsnis neturi autoriaus arba autorius neturi jokios skaitmeninės pėdsakų – tai rimtas įspėjamasis signalas. Tikri žurnalistai turi istoriją, kitus straipsnius, socialinių tinklų profilius.
Emocijos – jūsų didžiausias priešas priimant sprendimus
Štai ką turite suprasti: klaidinančios informacijos kūrėjai yra psichologijos meistrai. Jie žino, kad kai esate supykę, išsigandę ar sujaudinti, jūsų kritinis mąstymas išjungiamas. Smegenys pereina į „kovos arba bėgimo” režimą, ir staiga tas „Dalintis” mygtukas atrodo kaip būtinybė.
Pastebėjau šį modelį savo paties elgesyje. Kai matau naujieną, kuri mane piktina – ypač jei ji patvirtina tai, ką jau manau – turiu stiprų impulsą iškart ja pasidalinti. „Žmonės turi tai žinoti!” – galvoju. Bet būtent tą akimirką turiu sustoti ir paklausti savęs: „Ar aš tikrai žinau, kad tai tiesa?”
Štai praktinis patarimas: jei naujiena sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasibjaurėjimą, net ekstazę – tai jūsų signalas SULĖTINTI. Duokite sau penkias minutes. Atsikvėpkite. Tada pradėkite tikrinti faktus. Tos penkios minutės gali apsaugoti jus nuo klaidinančios informacijos platinimo šimtams jūsų draugų.
Praktiniai įrankiai ir metodai faktų tikrinimui
Gerai, sakote, suprantu, kad turiu tikrinti. Bet kaip konkrečiai tai daryti? Nesu gi žurnalistas ar detektyvas. Geros naujienos – nereikia būti. Yra paprastų įrankių ir metodų, kuriuos gali naudoti bet kas.
Google paieška su trimis papildomais žodžiais. Pamatėte šokiruojančią naujieną? Įveskite pagrindinius faktus į Google ir pridėkite žodžius „fake”, „hoax” arba „fact check”. Pavyzdžiui: „Bill Gates mikroschemos vakcinose fact check”. Jei tai melas, greičiausiai kas nors jau tai paneigė.
Faktų tikrinimo svetainės. Yra organizacijų, kurios profesionaliai tikrina virusines naujienas. Lietuvoje tai „Delfi Faktai” ir „15min Faktai”. Tarptautiniu mastu – Snopes.com, FactCheck.org, PolitiFact.com. Tiesiog įveskite savo abejotiną naujieną į jų paieškos laukelį.
Atvirkštinė nuotraukų paieška. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant nuotraukos ir pasirinkite „Search Google for image” (Chrome naršyklėje) arba eikite į images.google.com ir įkelkite paveikslėlį. Pamatysite, kur dar internete ši nuotrauka buvo naudota ir kada ji pirmą kartą pasirodė.
Patikrinkite datą. Sena naujiena, pateikta kaip nauja, yra labai dažna manipuliavimo technika. Pažiūrėkite, kada straipsnis buvo publikuotas. Kartais žmonės dalijasi straipsniais iš 2018-ųjų, tarsi tai būtų šiandienos naujienos.
Skaitykite toliau už antraštę. Taip, žinau, skamba akivaizdu, bet tyrimai rodo, kad daugiau nei 60% žmonių dalijasi straipsniais neperskaitę jų. Dažnai antraštė yra klaidinanti, bet pats straipsnis turi visai kitą kontekstą arba net prieštarauja antraštei.
Kaip atpažinti gilesnę manipuliaciją: kontekstas ir šališkumas
Dabar tampa sudėtingiau. Ne visa klaidinanti informacija yra akivaizdus melas. Kartais tai tiesa, pateikta be konteksto. Arba tai faktai, kruopščiai atrinkti patvirtinti tam tikrai nuomonei, ignoruojant visą kitą informaciją.
Pavyzdžiui, straipsnis gali teigti: „Statistika rodo, kad 70% kalinių yra iš mažumų bendruomenių.” Šis faktas gali būti techniškai teisingas, bet be konteksto jis sąmoningai veda prie klaidingų išvadų. Kontekstas galėtų būti sisteminis rasizmas teisingumo sistemoje, skurdo ciklai, nevienodos galimybės – bet to straipsnyje nėra.
Kaip tai atpažinti? Klauskite savęs:
– Ar straipsnis pateikia kelias perspektyvas, ar tik vieną?
– Ar yra nuorodos į pirminius šaltinius (tyrimus, oficialius dokumentus)?
– Ar cituojami ekspertai? Ar šie ekspertai tikrai yra ekspertai šioje srityje?
– Ar straipsnis naudoja emociškai įkrautą kalbą, ar neutraliai pateikia faktus?
– Ar jis pripažįsta sudėtingumą, ar viskas pateikiama kaip juoda arba balta?
Vienas iš mano mėgstamiausių testų – „priešingos pusės” testas. Jei straipsnis kritikuoja tam tikrą grupę, politiką ar idėją, pamėginkite surasti, ką ta „kita pusė” sako apie tą patį klausimą. Ne tam, kad nuspręstumėte, kas teisus, bet kad gautumėte pilnesnį vaizdą.
Socialinių tinklų algoritmai: kodėl jūsų srautas yra burbulas
Turime pasikalbėti apie tai, kaip socialiniai tinklai veikia, nes tai tiesiogiai susijęs su klaidinančia informacija. Facebook, Instagram, TikTok – jie visi naudoja algoritmus, kurie rodo jums turinį, kuris, jų manymu, jums patiks ir su kuriuo sąveikausite.
Skamba gerai, ar ne? Problema ta, kad tai sukuria tai, kas vadinama „filtro burbulu” arba „aido kamera”. Jūs matote daugiau turinio, kuris patvirtina jūsų esamas nuomones, ir mažiau to, kas jas ginčija. Jei kartą paspaudėte „patinka” ant straipsnio apie tam tikrą politinę temą, algoritmas rodys jums daugiau panašaus turinio.
Tai reiškia, kad jei kartą sąveikavote su klaidinančia informacija – net jei tai buvo tik tam, kad paneigti ją komentaruose – algoritmas gali spręsti, kad jus domina tokio tipo turinys, ir rodyti jums daugiau.
Ką su tuo daryti? Sąmoningai diversifikuokite savo srautą. Sekite šaltinius, kurie turi skirtingas perspektyvas. Ieškokite nuomonių, kurios jus iššaukia, o ne tik patvirtina. Naudokite „Sekti” funkciją žmonėms, kurie mąsto kitaip nei jūs (bet vis tiek grindžia savo nuomones faktais). Tai nepatogus procesas, bet būtinas, jei norite matyti realesnį pasaulio vaizdą.
Ką daryti, kai draugas dalijasi klaidinančia informacija
Tai viena nepatogiausiųjų situacijų. Matote, kad jūsų draugas, šeimos narys ar kolega pasidalino kažkuo, kas akivaizdžiai yra klaidinanti informacija. Ką darai? Ar ignoruoji? Ar viešai jį pakoreguoji? Ar rašai asmenine žinute?
Nėra vieno teisingo atsakymo, bet štai kas man veikia. Pirmiausia, atsisakykite noro būti „tuo žmogumi”, kuris visada visiems viskuo prieštarauja. Pasirinkite savo mūšius. Ne kiekvienas klaidingas įrašas socialiniuose tinkluose yra vertas konfrontacijos.
Bet jei tai yra svarbu – pavyzdžiui, tai gali pakenkti kieno nors sveikatai ar saugumui – tada verta įsikišti. Štai kaip tai daryti konstruktyviai:
Būkite malonus ir smalsūs, ne puolantys. Vietoj „Tai visiškas melas, kaip tu gali būti toks naivus?” pabandykite: „Įdomu, kur radai šitą? Aš radau keletą šaltinių, kurie sako šiek tiek kitaip.” Žmonės gina save, kai jaučiasi puolami, bet yra atviri, kai jaučiasi gerbiami.
Pateikite alternatyvius šaltinius. Ne tik sakykite, kad jie klysta – parodykite, kodėl. Įdėkite nuorodas į patikimus faktų tikrinimo šaltinius, mokslinius tyrimus ar kelias skirtingas naujienų agentūras, kurios pateikia kitokią informaciją.
Pripažinkite, jei tai sudėtinga. Daugelis temų nėra juodos arba baltos. Galite pasakyti: „Taip, aš irgi skaičiau apie tai, ir situacija atrodo sudėtingesnė nei šis straipsnis parodo. Štai ką dar radau…”
Asmeninė žinutė kartais geriau. Jei tai artimas žmogus, privataus pokalbio pradėjimas gali būti efektyvesnis nei viešas komentaras. Žmonės mažiau gynybingi, kai nėra publikos.
Ir štai kas svarbu: kartais žmonės vis tiek netikės jūsų. Tai gerai. Jūs negalite kontroliuoti kitų reakcijų, tik savo veiksmus. Bent jau padarėte, ką galėjote, ir galbūt kiti, kurie mato tą pokalbį, išmoks kažką naujo.
Kaip ugdyti skaitmeninę raštingumą sau ir kitiems: kelias į atsparesnę visuomenę
Gerai, dabar pažvelkime į didesnį vaizdą. Individualūs veiksmai yra svarbūs, bet tikrasis sprendimas yra platesnis – mums reikia visuomenės, kuri yra geriau pasirengusi kritiškai vertinti informaciją.
Jei turite vaikų ar paauglių savo gyvenime, pradėkite nuo jų. Skaitmeninė raštingumas turėtų būti mokomas mokyklose taip pat rimtai kaip matematika ar kalba. Bet kol sistema pasiveja, galite patys pradėti pokalbius. Kai žiūrite naujienas kartu, klauskite: „Kaip manai, ar tai patikima? Kodėl?” Padarykite tai žaidybišką – kas gali rasti daugiau įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių istoriją?
Suaugusiems – ypač vyresniems žmonėms, kurie neaugo su socialiaisiais tinklais – gali būti naudinga švelnaus vedimo. Mano mama dabar, prieš dalindamasi kažkuo, atsiųs man žinutę: „Ar tai tikra?” Kartais taip, kartais ne, bet svarbu, kad ji klausia. Tai tapo mūsų mažu ritualu, ir aš matau, kaip ji tampa vis labiau skeptiška ir smalsi.
Organizacijos ir bendruomenės taip pat gali vaidinti vaidmenį. Bibliotekos, bendruomenės centrai, net bažnyčios gali organizuoti seminarus apie klaidinančią informaciją. Tai ne tik technologijų klausimas – tai pilietinio išsilavinimo klausimas.
Ir štai ką dar pastebėjau: kai žmonės supranta, kaip jie buvo manipuliuojami, jie dažnai tampa uoliausiaisiais faktų tikrinimo šalininkais. Yra kažkas galingo tame „aha” momente, kai supranti, kaip buvai apgautas. Tai motyvuoja būti budresniam ateityje.
Kelionė link sąmoningesnio informacijos vartojimo
Žinote, kas įdomu? Rašydamas šį straipsnį, pastebėjau, kaip dažnai pats dar padarau klaidų. Vakar beveik pasidalinau straipsniu apie klimato kaitą, kuris atrodė įtikinamas, kol nepastebėjau, kad jis cituoja tyrimą iš 2003-ųjų, kuris vėliau buvo paneigtas. Sustojau, patikrinau, nepasidalinau. Mažas pergalė, bet pergalė.
Tiesa ta, kad mes visi esame pažeidžiami. Visi turime išankstines nuostatas, emocines reakcijas, ribotą laiką ir dėmesį. Klaidinančios informacijos kūrėjai tai žino ir tuo naudojasi. Bet dabar ir jūs žinote. Žinote raudonas vėliavėles. Žinote įrankius. Žinote, kaip sulėtinti ir paklausti: „Ar tai tikrai tiesa?”
Ar tai reiškia, kad niekada nepadarysite klaidų? Žinoma, ne. Bet tai reiškia, kad padarysit mažiau jų. Ir kai padarysit, greičiau jas atpažinsit ir ištaisysit. Tai reiškia, kad tapsite mažiau lengvu taikiniu manipuliacijoms ir daugiau prisidėsite prie sveikesnės informacinės ekosistemos.
Socialiniai tinklai niekur nedingsta. Klaidinanti informacija taip pat. Bet mūsų gebėjimas su ja susidoroti gali nuolat tobulėti. Kiekvienas patikrinimas, kiekvienas sustojimas prieš dalijantis, kiekvienas švelnūs pokalbis su draugu, kuris pasidalino kažkuo abejotinu – tai visi žingsniai teisinga kryptimi.
Taigi kitą kartą, kai matysit šokiruojančią antraštę, kuri verčia jūsų širdį plakti greičiau ir pirštą traukti link „Dalintis” mygtuko, prisiminkite: penkios minutės. Penkios minutės, kad patikrintumėt. Penkios minutės, kurios gali padaryti visą skirtumą tarp informacijos ir dezinformacijos skleidimo. Jūs to verti. Jūsų draugai to verti. Tiesa to verta.